Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais  asociacija „Linava“ dalijasi svarbia informacija iš Užimtumo tarnybos. Atsižvelgusi į darbo rinkos tendencijas, Užimtumo tarnyba siūlo 2023 m. trūkstamų profesijų darbuotojų poreikį tenkinti 350 vienetų didinant paslaugų sektoriaus iš trečiųjų šalių įvežamų darbuotojų kvotą. Iš viso ateinantiems metams Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūloma nustatyti 35 950 kvotą trūkstamų profesijų trečiųjų šalių piliečiams. 

Kvota trūkstamų profesijų trečiųjų šalių piliečiams ateinantiems metams nustatoma įvertinus situaciją darbo rinkoje, jos pokyčius, kvotos išnaudojimą ekonominėse veiklose, bei darbo sutarčių, sudarytų su užsieniečiais skaičių. Siūlymas teikiamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri suderinusi su Vidaus reikalų ministerija, patvirtina trūkstamų profesijų kvotas sekantiems metams.

„Nepaisant geopolitinės įtampos, augusių energetikos bei žaliavų kainų, darbo rinkos lėtėjimo pokyčių nefiksuojama. Darbingo amžiaus žmonių užimtumo lygis šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 75 proc. ir buvo aukščiausias per du dešimtmečius. Per metus užimtumas išaugo 2 proc. punktais. Jau šių metų trečiąjį ketvirtį užimtumo lygis buvo grįžęs į situaciją, buvusią iki Covid-19 pandemijos pradžios“, –  sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.

Šių metų trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis buvo 6 proc. Palyginti su situacija prieš metus, nedarbo lygis – 1 proc. punktu žemesnis. Tačiau laisvų darbo vietų skaičius išlieka aukštas – jų įregistruojama vidutiniškai 24,4 tūkst. kas mėnesį, t. y. keliais tūkstančiais daugiau nei priešpandeminiais metais (2019 m.).

Didėjant užimtumui ir mažėjant nedarbui, jaučiamas  darbuotojų trūkumas užpildant laisvas darbo vietas. Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, laisvų darbo vietų lygis, t. y. neužpildytų darbo pozicijų, 2022 m. trečiąjį ketvirtį siekė 1,9 proc. Jis pastaruosius kelerius metus išlieka stabilus ir santykinai aukštas. TOP 5 sektoriai, kur šis rodiklis buvo aukščiausias – informacija ir ryšiai, elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas, transportas ir saugojimas, finansinė ir draudimo veikla, viešasis valdymas ir gynyba, privalomasis socialinis draudimas.

Tenkinant darbuotojų trūkumo iššūkį darbo rinkoje, kasmet Lietuva leidžia darbdaviams įsivežti darbo jėgos iš trečiųjų šalių ir tam nustatomos kvotos.

Teikiant kvotos dydžio siūlymą 2023 metams, vadovaujamasi esama kvotų nustatymo tvarka. Jeigu ekonominėje veikloje išnaudota daugiau nei 20 proc. patvirtinto kvotos dydžio, ateinantiems kalendoriniams metams siūloma nustatyti tokį patį kvotos dydį. Jeigu išnaudota iki 20 proc. patvirtinto kvotos dydžio, nustatomas 50 proc. mažesnis kvotos dydis, nei buvo patvirtintas einamaisiais metais.

Išnaudojus visą kvotą, ateinantiems kalendoriniams metams kvotos dydis nustatomas atsižvelgus į sudarytų darbo sutarčių su užsieniečiais iš trečiųjų šalių skaičių, prie šio skaičiaus pridedant 2/10 šios veiklos srities darbo sutarčių.

Vadovaujantis šia tvarka, 2023 metams siūloma paslaugų sektoriuje nustatyti 21600 darbuotojų kvotą, t.y. 5600 kvotos vienetų didesnę, nei buvo šiemet. Siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad šiemet pagal 11 paslaugų sektoriuje esančių trūkstamų profesijų įdarbinta 18000 užsieniečių, iš jų krovinių vežėjų – 17405.

Pramonės sektoriuje ateinantiems metams siūloma nustatyti 4750 darbuotojų kvotą, t.y. 50 proc. mažesnę, nei buvo šiemet. Statybų sektoriuje siūloma kvotą palikti tokią, kokia buvo šiemet – 9100 kvotos vienetų.

Žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje ateinantiems metams siūloma kvotą mažinti 50 proc. ir nustatyti, kad ji būtų 500 kvotos vienetų.

Vidutinis užimtųjų transporto ir saugojimo sektoriuje skaičius per šių metų pirmuosius tris ketvirčius siekė 103,3 tūkst. ir tai yra 2,9 tūkst. daugiau, nei vidutiniškai per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius ir 0,7 tūkst. daugiau, nei vidutiniškai per 2020 m. tris ketvirčius.

Visos naujienos